NOT A MEMBER?
Sign up
2/12/2016 01:56
+7

Neviltis

Galbūt dėl to,jog niekada niekam neatsiveriu iki galo rašau čia. Kodėl čia,ne kur kitur? Manau dėl to,jog niekas neturėjo progos pažinti manęs,manęs tikrosios.
Esu pasimetusi gyvenime,ne tai,kad gyvenime,bet savyje. Iki šiol nesugebėjau atrasti savęs,mėtausi nuo vieno prie kito. Nežinau ką norėčiau daryti toliau,net neįsivaizduoju jeigu atvirai. Jaučiu,jog liko tiek ne daug. Laikas bėga,dienos,valandos,minutės,sekundės....taip greitai tiksi,o aš nesugebėjau,nesugebėjau padaryti to,kad viskas būtų gerai,kad visi kurie mane supa būtų laimingi. Aš net sau nesugebėjau įrodyti,jog galiu. Aš negaliu. Man trūksta tikėjimo savimi,palaikymo iš šalies. Visada kai man būdavo sunku klausydavausi dainos "tbuck-kaip" nežinau kodėl,bet ši daina man suteikdavo jėgų,bet šią akimirką to nebėra,galbūt dėl to,jog nesu to verta. Tiek visko susikaupė,o aš net su savimi nesusitvarkau,su savo mintimis. Kartais pagalvoju kas pasigestų manęs,jeigu dingčiau,kaip bebūtų apmaudu,bet niekas,visiškai niekas. Dar jis...aš taip jį myliu,o jis sugeba pasakyti,jog šaltas dėl to,kad nesižavėčiau juo,ne dėl to,jog abejingas būtų,nenori,kad man skaudėtų. Bet kaip nesupranta,jog man jau skauda ir aš negaliu būti tiesiog drauge,meiluže....man nepakeliamai sunku kai jis pasakoja apie savo šeimą,kaip jie puikiai leidžia laiką ir t.t... bet kam tada nepaleisti manęs?? Laikyti šalia kaip kempinę kuri sugeria visas problemas.Kuri šypsosi,džiaugiasi jo sėkmėmis ir bando rinkti tinkamus žodžius kai jam sunku. O kas mane apkabins,paguos kai man to reikia? Kas paims už rankos ir pasakys,kad viskas bus gerai,nenusimink? Kas?
Aš pavargau pati sau tai kartoti,nebegaliu. Jau nebegaliu. Noriu,kad išgirstų mane,tik gaila nėra kam. Aš nebenoriu ieškoti kitų kelių,aš nieko nebenoriu. Taip nedaug kartais reikia,kad nudžiugintum žmogų,geranoriško žvilgsnio ar tik keletų žodžių... Norisi atrasti tą šviesą kuri šviestų kai trūksta oro,bet kur? :) Verkiau aš,verkė ir dangus,turbūt jis vienintelis supranta mano skausmą :) juokinga net pačiai,jog tokios mintys mano galvoje sukasi.
Visą gyvenimą buvau viena,neturėjau nieko šalia kas išgirstų mano šauksmą,kas suprastų,kas bent protingai patartų. Nieko. Turbūt ir neteks sutikti žmogaus kuris norėtų ir galėtų būti šalia kai man to reikia....
View View
...