NOT A MEMBER?
Sign up
30/11/2016 03:03
+6

Kas gražu greit baigiasi

Nekartą teko girdėti posakį "kas gražu greit baigiasi",galbūt nelabai suprasdavau tikrąją jo esmę,bet dabar puikiai tai suprantu. Visada paklausta kada susirasi vyrą ar rimtą draugą atsakydavau,jog negimė tas su kuriuo norėčiau ir galėčiau būti kartu. Visada užmezgus kokius artimesnius santykius labai greitai rasdavau minusų vyre dėl kurių jis man greit patapdavo šlykštus. Bet..visai neseniai sutikau vyrą,visiškai niekuo neypatingą,niekuo neišsiskiriantį iš minios,bet labai greitai jis tapo man viskas. Realiai gatvėje į tokį niekada neatkreipčiau dėmesio. Kaip banalu,aš ta griežta moteris,neprisileidžianti nieko į savo vidų suskydau...dėl vyro... Susitikau su juo susipažinusi šiame puslapyje,nieko nesitikėjau tik išpešt sau naudos,taip ir nutiko,bet nė nenumaniau pirmo pasimatymo metu kuo viskas baigsis. Bet ar galiu sakyti,jog tai pabaiga? Abejoju,nors jaučiu kaip viskas šąla iš jo pusės. Svarbiausia tai,kad šis vyras dėl kurio kraustausi iš proto turi žmoną,šeimą. Visą gyvenimą buvau prieš tokias meiles seiles,kaip vedusiems vyrams,bet nė nepajutau kaip viskas iš meilužės pareigų peraugo į kažką daugiau. Su juo praleisdavau daugiau laiko nei jo žmona. Visur aš,aš ir dar kartą aš. Kiekviena akimirka man tokia svarbi,kiekvieną smulkmeną prisiminus suvirpa širdis. Aš niekada nesijaučiau taip gerai,taip laisvai,tokia atsipalaidavusi šalia jokio kito vyro savo gyvenime. Pradėjau pavydėti jo šeimai,protas sakė,jog tai tik laikina,bet širdis klykė,jog jis mano. Iš jo supratau,kad ir jis man neabejingas,net labai. Jis taip stengiasi dėl manęs,rūpinasi,bet ir pats supranta,jog tai tęstis nebegali,kadangi taip praras šeimą,o vaikai jam yra šventa ir turi augti su abiem tėvais. Nors ką aš kalbu,jis myli savo žmoną visgi daug metų kartu,o kas aš? Keli mėnesiai jo gyvenime,būtų išties naivu tikėtis,jog viską ką sukūrė kartu mestų dėl moters kurios net dorai nepažįsta. Ehh... kiek yra mūsų dainų kurios primena vis kiekvieną skirtingą nuotykį. Staiga susikibus už rankų vaikščioti tapo nebe banalu,liesti jo veidą,plaukus taip pat. Dabar žvelgdama į jo akis matau nuovargį,dvejones. Jaučiu,jog taip viskas ir baigsis,tolstam vienas nuo kito,bet esu laiminga,jog padėjau jam pasijusti tikru vyru taip kaip jis man moterimi. Dabar jis į gyvenimą žvelgia su kupinu pasitikėjimo savimi žvilgsniu,ko jam prieš tai trūko. Jis įnešė į mano gyvenimą kitokį požiūrį,dabar suprantu,jog man visą laiką trūko tiesiog šilumos,meilės. Bet bijau,kad nesutiksiu tokio vyro kaip jis,ar bent kažkiek panašaus savo vidumi į mano Mykolą :)))))
Kad ir kuom baigsis mūsų romanas aš jaučiuosi laiminga,kad gyvenimas man davė progą pažinti tokį nuostabų žmogų.
Ir gal gyvenimas duos šansą mylėti ir būti išties mylimai. Kadanors....
View View
...